Megztų istorijų paroda

Gintarė Murauskienė – tekstilės menininkė, savo kūryboje plėtojanti kultūrinio tekstilės paveldo, tvarumo, ilgaamžių vertybių temas. Parodoje pristatomi rankomis megzti darbai, kaip atsvara greitąjai madai, kviečia sulėtėti, permąstyti santykį su kasdieniais aprangos elementais, pažvelgti į juos iš istorinės ir socialinės perspektyvų.

Vienas iš eksponuojamų kūrinių – 8 mezginiai su M.K.Čiurlionio portretu – tai dalis socialinės iniciatyvos, skirtos 150-ajam M.K.Čiurlionio gimimo jubiliejui atšvęsti. 2025 m. mezgėjų bendruomenė buvo pakviesta megzti spalvotus megztinius su Čiurlionio portretu pagal autorės sukurtą mezgimo schemą. Schema viešai dalintasi socialiniuose tinkluose. Šiuo metu prie iniciatyvos yra prisijungę virš 900 mezgėjų, nusiteikusių taip skleisti žinią pasauliui apie Lietuvos kultūros genijų.

Kitas parodoje pristatomas darbas – instaliacija iš tradicinių lietuviškų pirštinių, numegztų rankomis per pastarąjį šimtmetį nuo 1930 m. iki šių dienų. Tai tarsi lietuviškų tradicinių mezgimo raštų enciklopedija. Kiekviena pora megzta rankomis, naudojant itin smulkius 1,25-2mm storio virbalus. Šis sudėtingas procesas reikalauja iki 100 valandų darbo vienai pirštinių porai numegzti ir atspindi turtingą Lietuvos mezgimo meno paveldą, spalvingus raštus ir sudėtingą techniką. Didžioji dalis surinkta Lietuvos kaimuose. Mažoji dalis megzta autorės, atkuriant etnografo Balio Buračo 1930-1935 m. fotografijose užfiksuotas pirštines, jų negatyvai šiuo metu saugomi Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.

Menų inkubatoriuje taip pat galima išvysti daugiadisciplininį projektą „Megztinio (at)gimimas”, nagrinėjantį tekstilės tvarumo ir perdirbimo temą. Jis sukurtas bendradarbiaujant keturiems menininkams: verpėja Aliona Polujanova suverpė siūlus iš senų pluoštų ir nudėvėtų kašmyro megztinių, mados dizaineris Kenzo Terada sukūrė megztinio dizainą, kuriame apjungiamos skirtingos tekstūros, Gintarė Murauskienė rankomis numezgė megztinį, o fotomenininkė Rita Stankevičiūtė užfiksavo megztinio atgimimo procesą juostiniu fotoaparatu. Projektas dokumentuoja lėtą, sąmoningą kūrybos procesą – siūlų perdirbimą, verpimą ir mezgimą rankomis – kaip konfrontaciją gamyklų ir mašinų darbui. Kūrinys sukurtas pagal „Culture Moves Europe“ menininkų mobilumo programą ir 2025 m. rugpjūčio mėn. eksponuotas pagrindiniame Suomijos tekstilės meno renginyje „Forssa Textile Week“.